Grinkiškio Jono poderio gimnazija

Didžiosios metų šventės – Šv. Kalėdos ir Naujieji Metai – yra tas metas, kai norisi savo gerais darbais padėti tiems, kuriuos nuskriaudžia likimas ar žmogus. Nuo žmogaus dažnai nukenčia tie, kurie tam pačiam žmogui besąlygiškai paklūsta ar teikia begalinę savo šilumą. Tai – gyvūnai. Jie mums, žmonėms, padovanoja daug gerų emocijų, suteikia nusiraminimą, leidžia pajusti švelnumą, moko ištikimybės. Rūpindamiesi gyvūnais ne tik teigiamai veikiame savo psichinę sveikatą, bet ir mokomės atsakingumo. Deja, nutinka taip, kad kai kurie žmonės iki galo neišmoksta atsakingumo pamokų ir labai žiauriai pasielgia su už save silpnesniais gyvūnais. Kažkada mylėti ir atsidavę augintiniai paliekami likimo valiai, turi kęsti šaltį ir alkį.

Atsiranda vis daugiau geros valios žmonių, kurie aukodami savo laiką ir lėšas gelbėja išmestus, sužeistus ir pamirštus gyvūnus. Tik jų dėka kažkada mylėti augintiniai atranda naujus namus, iš naujo mokosi pasitikėti žmonėmis, galų gale gauna maisto ir šilumos.

Džiugu, jog ir tarp mūsų yra neabejingų, kurie rūpinasi paliktais, išmestais gyvūnais. Radviliškio r. Grinkiškio Jono Poderio gimnazijos bendruomenė visą savaitę aukojo beglobiams gyvūnams maistą. Kiekvieną klasės kolektyvą aplankęs akcijos „Kalėdos gyvūnams“ simbolis katinas Mikis pakvietė pasidalinti gerumu. Jis kartu su broliu taip pat ilgai ieškojo namų. Klasių kolektyvai noriai ir entuziastingai prisijungė prie akcijos, kurios metu akcijos dėžes pildė šunų, kačių maistu, mokinių pagamintais žaislais. Ypač aktyvūs buvo pradinių klasių mokiniai, nuo jų mažai atsiliko 5, 6 klasių atstovai, kurie gausiai aukojo beglobiams gyvūnams. IV gimnazinės klasės mokinys Nerijus Urbonas taip pat liko neabejingas ir paaukojo net 15 kg sauso šunų ėdalo.

Gruodžio 15 d. klasių atstovai su paaukotu maistu apsilankė gyvūnų globos namuose „Šiaulių letenėlė“. Nors apsilankymo metu neteko pamatyti beglobių kačių (jos buvo išvežtos į šiltesnes patalpas), mokiniams džiaugsmą suteikė būrys beglobių šunų. Mokiniai turėjo galimybę jais pasidžiaugti, juos pavedžioti. Buvo smagu girdėti tokius mokinių žodžius: „Jei kada nors norėsiu laikyti katę ar šunį, tai neieškosiu jų skelbimų portaluose ar veislynuose, bet vyksiu į gyvūnų globos namus.“ Taip bus suteiktas dar vienas šansas gyvūnui džiaugtis namų šiluma.

Tik mes galime suteikti šiems gyvūnams visokeriopą šilumą, o patys turime mokytis atsakingumo. Juk tai savybė, kuri labai reikalinga kiekvienam. Jei būsim atsakingi už gyvūnus, būsim atsakingi ir už žmogų.

Gimnazijos psichologė Agnė Burkauskaitė