Grinkiškio Jono poderio gimnazija

Saulėtą rugsėjo dieną,   6-8 klasių ir I – IV gimnazinių klasių mokiniai, išvyko į ekskursiją po Molėtų kraštą. Ši išvyka – gimnazijos dovana pažangiausiems ir šauniausiems gimnazijos mokiniams, kaip Brigitai Burdulytei 6 kl., Rositai Tauraitei 6 kl., Rugilei Listauskytei 7 kl., Titui Urbaičiui 7 kl., Nomedai Hofmanaitei 8 kl., Laurai Bublytei 8 kl., Klaudijui Čichunovui I gimn. kl., Dominykui Svetikui I gimn. kl., Augustei Kavaliauskaitei I gimn. kl., Evelinai Jacynaitei II gimn. kl., Gabijai Dubinskaitei II gimn. kl., Austėjai Jociūtei II gimn. kl., Paulinai Adomaitytei III gimn. kl., Mildai Sondaitei IV gimn. kl., Rimantei Nokšaitei IV gimn. kl., Tadui Šurnai IV gimn. kl.

Mokiniai aplankė Etnokosmologijos muziejų esantį šalia Kulionių piliakalnio. Įspūdingoje pastato architektūroje atsispindi kosminio pasaulio medžio įvaizdis. Šio medžio šaknyse – į kalvą kylančioje požeminėje galerijoje – išsidėsto ekspozicija, o kalno viršūnėje medžio kamienu, bokštu kylama į dangų prie aukštai viršuje esančio teleskopo. Gidas supažindino su muziejuje atidaryta kosmine paroda. Trijų kosminių aparatų, kurie keliavo į Mėnulį ir Venerą, dublikatai nusileido Etnokosmologijos muziejuje. Prieš lankytojus atsiveria didžiulė Mėnulio panorama – tai žvilgsnis į Mėnulio kalvas ten nusileidusių kosmonautų foto aparato užfiksuotus vaizdus. Muziejaus apžvalgos aikštelėje – nuostabus vaizdas Į Labanoro girią ir mėlynas ežerų akis.

Paskui nuvykome prie aukščiausio Lietuvoje Labanoro apžvalgos bokšto, kurio aukštis 36 metrai. Bokšto architektūrinis sprendimas primena liauną medžio stiebą, besiveržiantį į viršų. Aukščiau tik paukščiai ir dangus. Išbandėme savo jėgas, pasiekti bokšto viršų lyg kopiant ant devynaukščio namo stogo. Norint pamatyti įspūdingą gamtos panoramą, reikia užlipti 214 laiptelių. Įveikę aukščio baimę sraigtiniais
laiptais pakilome virš medžių viršūnių. Aplink driekiasi žalios pušys, tyvuliuoja vienas didžiausių rytų Lietuvos senovės ledynų kilmės ežeras – Baltieji Lakajai.

Po pietų pasukome Dubingių link. Sustojome prie buvusios Dubingių karčemos, kurioje įsikūręs Asvejos regioninio parko lankytojų centras ir muziejus. Moderniose ekspozicijose susipažinome su ilgiausio Lietuvos ežero - Asvejos paslaptimis, gamtinėmis ir kultūrinėmis vertybėmis. Užkopę į Dubingių piliakalnį radome Radvilų pilies griuvėsius, kurie uždengti gaubtu. Šalia buvę evangelikų reformatų bažnyčios pamatai su Radvilų giminės laidojimo panteonu. Ant piliakalnio aptikome vietos gyvūnus, kurių Dubingiuose gausu – žalčius. Mat rudenį jie šliaužia į pilies griuvėsius žiemos miegui.

Mokiniams ši kelionė buvo puiki galimybė susipažinti su Rytų Lietuvos istorija, kultūra ir gamta.

Mokytojos Nijolė Grigorjevienė ir Zita Markevičienė