Grinkiškio Jono poderio gimnazija

Birželio 14 dieną Grinkiškio gimnazijos 8-11 klasių mokiniai, lydimi lietuvių kalbos mokytojos Nidos Urbonavičienės bei matematikos mokytojos Nijolės Grigorjevienės, vyko į rašytojų kraštą - Anykščius.

Kelionę ekskursijos dalyviai pradėjo tradiciškai su lietuviškomis dainomis. Dainos skambėjo visos kelionės metu kartais nustebindamos ar prajuokindamos pačias mokytojas. Visą dieną buvo numatomas lietus, tačiau niūrus oras nuo ryto geros nuotaikos nesugadino.

Kelionę visi planavome drauge gimnazijoje, buvome numatę visus lankytinus objektus, apskaičiavę atstumus ir jiems įveikti reikalingą laiką, tad problemų neturėjo kilti. Pirmiausia apsilankėme Stanislovo Petraškos akmens tapybos muziejuje. Ekskursijos dalyviai turėjo galimybę ne tik apžiūrėti neįprasta technika „nutapytus" paveikslus, bet ir patys išbandyti šią techniką. Gidė papasakojo, jog menininkas labai norėjo atrasti ką nors naujo, ir atrado – tokių paveikslų greičiausiai pasaulyje daugiau nėra. Gidė buvo be galo patenkinta pavyzdingais mokiniais ir jų kruopščiais darbais, klausė, gal mūsų gimnazija turi menų pakraipą (linkėjimai dailės mokytojai Audronei Kudžmaitei).

Pasirodę kaip neblogi menininkai, keliavome prie A. Baranausko klėtelės į literatūros pamoką. Ten sužinojome daug faktų apie A. Baranausko gyvenimą bei jo kūrybą. Pasirodo, A. Baranauskas buvo ne tik rašytojas, bet ir kalbininkas, kompozitorius ir net matematikas. Stebina jo darbštumas, pareigingumas ir noras nuolat veikti. A. Baranauską idealu laikė Maironis ir labai tikėjosi taip pat tapti vyskupu. Sėdėdami prie senosios A. Baranausko klėtelės, išklausėme skirtingas poemos „Anykščių šilelis“ versijas (taip pat ir originalią - giesmę). Žinoma, labiausiai įsiminėme Vido Bareikio repuojamą poemą ir, padėkoję puikiai gidei, klausydamiesi modernios „Anykščių šilelio“ versijos, keliavome aplankyti kito žinomo Anykščių krašto rašytojo Jono Biliūno tėviškės.

Niūronyse, Jono Biliūno tėviškėje, išgirdome pasakojimą apie J. Biliūno vaikystę, sužinojome daug apie patį rašytoją bei jo kūrinius. Pasirodo, daugelis jo kūrinių yra paremti asmeniškai jo paties išgyventais arba su artimais žmonėmis susijusiais įvykiais. Rašytojo gimtinėje apžiūrėjome už Joną senesnę spintą, senovišką lopšį, sėdėjome ant Biliūnų šeimos suolo, prie seno stalo, ant kurio kvepėjo pinavijos žiedas (Jono mama labai mėgdavo ir augindavo darželyje pinavijas). Įdomu buvo pamatyti ir stalelį, kurį Jonukas gavo dovanų iš buvusio dvaro prievaizdo, išgirsti, kaip Jonukas tapo dėde, kur ant spalių krūvos gulėjo senas Brisius ir kitokių įdomybių.

Žinoma, aplankę J. Biliūno tėviškę negalėjome nenuvykti prie garsiojo Laimės žiburio, kuriame yra ir paties J. Biliūno kapas. Aštuntų klasių mokiniai Irminas Trivoženko ir Karina Čichunovaitė čia paragavo gido duonos: Karina papasakojo visiems J. Biliūno apsakymą „Laimės žiburys“, o Irminas perskaitė rašytojo eilėraštį-testamentą: „Kad numirsiu, man' pakaskit/Ant Šventosios upės kranto:/Kad matytų kapas sodžių,/Kūdikėlis kur užaugau...“ Rašytojo valia buvo įvykdyta ir jo palaikai parvežti ir perlaidoti gimtinėje.

Rimtai pasimokę ir tikrai daug sužinoję, nusipelnėme smagių pramogų. Norėjome aplankyti labirintų parką, tačiau išgąsdino smarkus lietus ir visi kartu pasirinkome pasižvalgyti po apverstus namus. Na ir kaipgi atvykus į Anykščius neaplankyti Anykščių šilelio Medžių lajų tako. Be abejo, buvome ir ten, pasigrožėjome nepaprastu vaizdu nuo bokšto viršūnės, apžiūrėjome Puntuką ir vykome į paskutinę mūsų ekskursijos vietą - Kalitos kalną. Nuo jo visi leidomės rogutėmis. Nusileidimas paliko didžiulę dozę adrenalino bei didelį įspūdį. Nė vienas nepasigailėjo vykęs į ekskursiją. Įdomu tai, kad lietus vis mažiau baugino.

Po pramogų su muzika ir įspūdžiais grįžome namo. Ekskursija pavyko, nes ne tik spėjome suplanuotu laiku aplankyti visus objektus , bet ir buvome laimingi, patyrę tiek įspūdžių.

8 klasės mokinė Miglė Šlivinskaitė